- bernienė
- bérnienė sf. (1) K, berníenė (1) 1. (dvaro) berno pati: Bérnienės anksčiau pradeda linus minti: jos be vyrų mina Rdm. Jis, tąją per savo bernienę išpažinęs, labai nusidyvijo BsV179. 2. žr. bernininkė: Ir bernienė iš lauko pareina (apie mergiotę, susidėjusią su bernu) Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.